Kelias į „Harmoniją“
Pasakojimas apie pirmąją personalinę parodą „Harmonija“, kūrybos procesą ir paveikslo santykį su erdve
Kurdama šią kolekciją supratau, kad harmonija man nėra vien ramybė. Ji atsiranda tada, kai kartu egzistuoja ramybė ir charakteris, švelnumas ir kontrastas, santūrumas ir drąsa.
Kai pradėjau tapyti šią kolekciją, jau žinojau, kad ji bus skirta pirmajai personalinei parodai. Tačiau kūrybos procese paveikslai įgavo labai skirtingą charakterį. Vieni jų ramūs ir santūrūs. Kiti turi daugiau kontrasto ir charakterio. Tada pradėjau galvoti, kas juos visus jungia. Tik baigdama kolekciją supratau, kad juos visus jungia harmonija. Taip gimė ir parodos pavadinimas.
Tapydama šią kolekciją nesiekiau papasakoti konkrečios istorijos. Mano paveiksluose nėra konkrečių vaizdinių ar vieno teisingo būdo juos suprasti. Man svarbesni spalvų santykiai, ritmas ir atmosfera. Noriu, kad kiekvienas žiūrovas rastų savą ryšį su kūriniu ir jį patirtų savaip. Abstrakti tapyba kiekvienam atsiveria skirtingai.
Didžiąją laiko dalį kūryba vyksta tyliai – studijoje, tarp drobių ir dažų. Todėl visada ypatinga pamatyti paveikslus galerijoje. Ten jie pirmą kartą susitinka su žmonėmis gyvai. O tikrieji jų namai dar laukia.
Didelis formatas mano kūryboje nėra atsitiktinis pasirinkimas. Jis leidžia paveikslui tapti ne tik sienos akcentu, bet ir visos erdvės dalimi. Man patinka stebėti, kaip tas pats paveikslas skirtinguose interjeruose įgauna vis kitą charakterį. Tai dar kartą primena, kad paveikslas niekada neegzistuoja atskirai nuo erdvės.
Akimirkos iš parodos atidarymo
